Bekija - puikus poilsis Karibuose

Bekija (Bequia) viena iš 32 San Vincento ir Grenadinų salų. Iš Lietuvos ją pasiekti "užtenka" tik 3 skrydžių. Girdėjau daug vertinimų apie šių atostogų pasirinkimą, labiausiai įsiminė, kad ten atostogauti neapsimoka. Hm, nepamenu nė vienų atostogų, kurios būtų apsimokėję:)

Aišku, iš Barbadoso skrendant į Bekiją mažu propeleriniu drebančiu lėktuvėliu pagalvojau, kam čia man reikėjo viso šito..aš juk gyventi dar noriu...tačiau jau atvykus tapo aišku - labai reikėjo.
Kai žiūri į žemėlapį, sala atrodo labai maža. Tačiau kai prireikia automobiliu nukeliauti iš vieno salos krašto į kitą, tai gali užtrukti beveik valandą. Ir dar nereiškia, kad tą kraštą pasieksi, nes visa sala kalnuota ir apagausi dygiais augalais bei medžiais.

Transportas

Populiariausias priemonė - automobilis. Nustebino - vairuotojų draugiškumas. Saloje nėra nė vieno šviesoforo, tačiau eismo įvykių mažai. Pirmąkart vairuojant gauni daug adrenalino - eismas vyksta kaire puse, visur skardžiai, nėra jokių šaligatvių - bet paskui pripranti.
Vietiniai visur važinėja "mikriukais". Ir jeigu jau esi tikras mikriuko vairuotojas, tai tu:
a) garsiai klausai muzikos;
b) tavo mikriuką puošia krūva lipdukų. Kiekvienas jaučia pareigą mikriuko kapotą pagražinti "prasmingais" žodžiais, pavyzdžiui, "trust me", "faith", "west side" ir pan.

Kita beveik kasdienio naudojimo priemonė - keltas į sostinę (Kingstown, St. Vincent sala). Plaukimas užtrunka beveik valandą, o bilietas į abi puses kainuoja 45 litus. Tačiau sostinėje nelabai yra ką žiūrėti (fortas, botanikos sodas ir vieta kur filmavo "karibų piratus"). O ir dauguma kruizinių laivų sustoja ne sostinėje, o būtent Bekijoje.

Žmonės

Čia tikrai gali pasijusti "baltuoju žmogum". Visi tave stebi, tačiau po savaitės pripranti ir pradedi pats stebėti.
Vaikai - imlūs naujovėms, apsikarstę "ipadais" ir jiems nusispjaut, kas tu. Jie geriau padainuos pora Rihannos dainų plaukdami keltu iš mokyklos nei kad kreips dėmesį į tave.

Vyresniųjų žvilgsniai - gilūs ir sunkūs, rodos, kad jie tikrai žino, kas tau nutiks už poros metų.
50% gyventojų dirba paslaugų sektoriuje, o ir darbą susirasti nėra labai sunku, jei nori. Pasak mūsų namų šeimininkės, kai kurie tiesiog nenori dirbti ir sėdi visą dieną šalia namo. Nebūtinai savo namo.

Svaigalai

Retkarčiais gali užuosti, jog kažkas netoliese tikrai rūko ne cigaretes, tas taip pat matyti iš apdujusių kai kurių vietinių akiu. Įsimintiniausias vaizdas - 2 ne pirmos jaunystės jaunuoliai važiuoja automobiliu, akys - nelabai fiksuoja aplinką, o iš magnetolos sklinda reggae muzika.
O reggae muzika tikrai nėra mitas. Kiekvienas save gerbiantis pilietis jos klausosi ne tik namie, bet ir gatvėje. Ir taip smagu karštą popietę girdėti šiuos ritmus miestelio centre...
Vietiniai svaiginasi romu bei lengvu Hairoun alumi.

Sekmadienis

Tai ta diena, kai visi ilsisi: vieni paplūdimyje geria romą su stambia gražia moterimi; o kiti - išsitraukia šventinį rūbą bei auksą ir eina į bažnyčią.

Maistas

Jeigu nemėgsti mėsos labai smarkiai, tai po savaitės jos pasiilgsi. Populiariausi čia - jūros produktai: žuvis (mahi mahi, red snapper, tuna), omarai.
Be vaisių - nė iš vietos. Vietiniai gali pasigirti be galo skaniais ananasais, mango ir guava. O kokosai - įprastas dalykas beveik ant kiekvieno kampo. Šviežiomis jų sultimis iš kokoso galima mėgautis tik už 5 lt.

Gyvūnai

Bekijos gyventojai tikrai nevalgo visko, kas juda. Pakelėse ganosi daug vienišų šunų ir ne vienišų kažkam priklausančių ožkų - tiesiog vietos nėra jas laikyti kieme.
Katės - pakankamai retas padaras. Vienintelė matyta katė - ta, kuri ateidavo palakti vandens iš mūsų baseino.
Žymiai daugiau čia įvairių driežų, kuriuos sutiksi kas antrame žingsnyje.
Prie jūros - atskiras pasaulis, kurio smagiausi gyventojai yra krabai. Smagiausia - sėdėti prie jūros ir stebėti, kaip jie rausia smėlį ir tiki, kad jų niekas nepastebi.

Turistai

Tikrai nepasakyčiau, kad čia jų daug. Jų tiesiog yra (negali nepastebėti, kai pačių gyventojų tik ~5000). Dažniausi atvykėliai iš JAV, Kanados, UK. Apie Lietuvą čia nelabai kas žino ir nelabai nori sužinoti.

Pramogos

Čia kiekviena diena - pramoga. Ir kai atrodo, kad jau viską žinai...bam, siurprizas.
Vakarinėje salos dalyje stūkso Moonhole namų kompleksas, kurie pastatyti vien iš akmenų. Ten net lovos akmeninės. Projektas buvo sugalvotas 60-aisiais, o tada kiek primirštas. Dabar kai kurie namai dėl pavojaus nebenaudojami, bet dalis jų - vis dar atviri turistams. Šalia, pietvakarių pusėje - puikus paplūdimys, kur beveik nėra žmonių.
Salos viduryje - uostas ir miestelio centras. Puikiai tinka pasivaikščiojimams ir pirkiniams..

Šiaurės rytai - nauja statyba (galima įsigyti namus) ir vėžlių ferma, kur vienas užkietėjęs žvejys vieną dieną suprato, kad jo misija šiame pasaulyje - gelbėti šiuos gyvūnus.

Atmosfera ir išvada

Nesigailiu nė minutės, jog čia atskridau. Kitas gyvenimas, kitas ritmas ir kitos vertybės. Taip, sutinku, kad turbūt totaliai neapsimoka čia trenktis, tačiau kiek daug "neapsimokančių" dalyku mes kasdien įsidedame į savo galvas ir širdis. Mano galva - laaabaai apsimokėjo čia skristi ir pasiimti nors dalį cikadu melodijos ramybės su savimi.